Lk 11, 29–32: „O štai čia daugiau, negu Jona“

Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai. Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau, negu Saliamonas. Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau, negu Jona.“

XXVIII eilinės savaitės pirmadienio Dievo žodis .

Evangeliją komentuoja kunigas Vytautas Grigaravičius

Griežti šios dienos Evangelijos pagal Luką Jėzaus žodžiai. „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo“, – taip Jėzus pasakė apie savo kartą. Nors minios gausėjo, vis daugiau žmonių sekė paskui Jį, tačiau, nepaisydami daugybės ženklų, rodančių, kad Jėzus iš tiesų yra tas, kurio laukė žydų tauta, kurį pranašavo pranašai ir skelbė Raštai, tikintieji žydai nenorėjo to pripažinti ir, mėgindami Jį, reikalavo ženklo iš Dangaus. Taigi Kristus apie savo amžininkus sako kaip apie piktą kartą, kuri ieško ženklo. Ką tai reiškia? Greičiausiai tai, kad ši karta neieško Viešpaties, neieško, kaip galėtų išpildyti Dievo valią, nesiruošia tarnauti Dievui, eidama savęs išsižadėjimo keliu.

Šiai kartai reikia stebuklų – tai yra kažko, kas ją sužavėtų, kad ji patikėtų ir įtikėtų, nes kitaip ji nepatikės. Šios ieškančios ženklų ir stebuklų kartos atstovai šmeižia ir kaltina Kristų, nors Jis jiems parodė tiek daug ženklų. Ar nemanome, kad taip Jėzus pasakytų ir dabar? Šiandien taip pat didelė dalis krikščionių iš Kristaus laukia tik žemiškų gėrybių, prašo, kad užtikrintų žemišką gerovę, aprūpintų kūną, o sielą paveda Dievo gailestingumui ir įsivaizduoja, kad sielos išganymas savaime užtikrintas.

Žmonės visais laikais linkę nepasitenkinti Dievu, pasikliauti tik savo jėgomis. Dažnas pateisina save, esą viską gali sukurti pats, viskas priklauso tik nuo jo gebėjimų ir pastangų. Taip jis, pasidavęs puikybei, atsiskiria nuo Dievo. Kitaip tariant, pasineria į nuodėmės liūną.

Hebrajų kalboje gausu žodžių moralinėms savybėms nusakyti, ypač aprašant nuodėmę. Nė vienoje kalboje nėra tiek daug žodžių nuodėmei apibūdinti.

Hebrajų kalboje yra žodis pavadinti tyčinį nusikaltimą, kai žmogus žino Įstatymą ir kad nevalia jo laužyti, bet vis tiek jį laužo. Yra žodis nusakyti tokiai nuodėmei, kai žmogus mato, ką turėtų padaryti, ir bando tai, bet jam nepavyksta, jis suklumpa. Trečias žodis nusako žmogaus širdies suktumą, iškrypimą. Mes žinome, kas yra teisinga, tačiau kažkas mūsų viduje verčia elgtis priešingai.

Ir galiausiai yra žodis, nusakantis klastą, apgaulę, dvilypumą, kai žmogus slepiasi po kauke ir nerodo tikrojo savo veido.

Šiandien turime progą dar kartą pakalbėti apie nuodėmę, nuodėmės pasekmes. Yra du sunkūs nuodėmės padariniai. Visų pirma nuodėmė atskiria nuo Dievo, kuris yra gyvybės šaltinis. Nuodėmė užkrečia žmogų panašiai kaip virusas. Vieną dieną mes galime būti sveiki ir laimingi, o kitą dieną, žiūrėk, į mūsų kūną įsimeta liga. O mes apie tai dar nieko net nenutuokiame. Bet juntame, kad gyvenimas darosi vis sunkesnis. Kartais virusas priveda net prie mirties. Nuodėmė varo mus ne tik į kapą, bet dar blogiau – į amžinybę be Dievo, kur būtume atskirti nuo gyvenimo šviesos ir meilės.

Antra. Jei padarome nuodėmę, neturime jokios galimybės patys jos pašalinti ar ištrinti. Ji egzistuoja, nepaisant mūsų pastangų ją paslėpti ar pašalinti. Vienintelė mūsų viltis yra Dievas. Tik Jis gali apvalyti žmogaus širdį, tik Jis gali atkurti nutrauktus ryšius. Tad pamąstykime, ar mano nuodėmės suvokimas apima visą Šventojo Rašto aiškinimą tuo klausimu. Ar mano širdyje esama klastos? Galbūt kas nors iškreipta? Ar esama apgaulės? Jei taip, leiskime Kristui apvalyti mūsų širdį. Jis yra atviras. Šiandien Jėzus primena atgailą už nuodėmes.

Taip atsitiko su Ninevės gyventojais, kurie atsivertė išgirdę Jonos pamokslą. „Ir čia daugiau negu Jona“, – sako Kristus. Noras pažinti ir išgirsti tiesą Pietų šalies karalienę atvedė į Saliamono rūmus. Ji atkeliavo nuo žemės pakraščių paklausyti Saliamono išminties. „O štai čia daugiau negu Saliamonas“, – vėl tvirtina Jėzus. Taigi Jėzus iš tiesų gali atleisti nuodėmes. Jėzus iš tiesų yra Dievo išminties nešėjas.

Ir Jėzus iš tiesų pats yra Meilė. Todėl vargšai tie, kurie nenori Jo atpažinti, kurių širdys yra per kietos pažinti tiesą ir kurie teisinasi reikalaudami ženklų. Taigi, mieli broliai ir seserys, šios dienos Evangelijoje Jėzus aiškiai pasako, kad kitų, naujesnių ar galingesnių, ženklų nebus.

Jis pats yra ženklas žmogui, Jame pasakyta viskas, kas reikalinga. Joks ženklas neatstos tikėjimo Jėzumi Kristumi, vieninteliu Dievo Sūnumi, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Bet visi ženklai atsiranda iš šito tikėjimo ir įvairiais būdais veda į tikėjimą. Amen.